Kibernetinis saugumas – tai kompiuterių, serverių, mobiliųjų įrenginių, elektroninių sistemų, tinklų ir duomenų apsaugos nuo piktavališkų atakų praktika. Dažnai jis vadinamas informacinių technologijų saugumu arba elektroninės informacijos saugumu. Šis terminas naudojamas įvairiuose kontekstuose – nuo verslo iki mobiliųjų technologijų – ir apima kelias pagrindines sritis.
Tinklo saugumas
Tinklo saugumas – tai priemonės, skirtos apsaugoti kompiuterių tinklą nuo įsibrovėlių. Tai gali būti tiek tikslingos atakos, tiek atsitiktinis kenkėjiškų programų plitimas. Efektyvi tinklo apsauga padeda užkirsti kelią neleistinai prieigai ir užtikrina tinklo veikimo tęstinumą.
Programinės įrangos saugumas
Programinės įrangos saugumas skirtas užtikrinti, kad naudojamos programos ir įrenginiai būtų apsaugoti nuo grėsmių. Jei programos yra pažeidžiamos, jos gali suteikti prieigą prie saugomų duomenų. Todėl saugumo priemonės turi būti įdiegtos dar programos kūrimo etape, gerokai prieš ją pradėjus naudoti.
Informacijos saugumas
Informacijos saugumas orientuotas į duomenų integralumo ir privatumo apsaugą. Tai apima duomenų saugumą tiek jų saugojimo, tiek perdavimo metu. Tokios priemonės padeda išvengti duomenų praradimo ar neteisėtos prieigos.
Operatyvinis saugumas
Operatyvinis saugumas apima procesus ir sprendimus, susijusius su duomenų tvarkymu ir apsauga. Tai apima naudotojų leidimus prieiti prie tinklo, duomenų laikymo vietos ir bendrinimo taisykles. Šie aspektai užtikrina, kad duomenys būtų apsaugoti nuo neteisėtų veiksmų.
Katastrofų valdymas ir verslo tęstinumas
Ši kategorija apima organizacijos atsaką į kibernetines atakas ar kitus įvykius, dėl kurių prarandama galimybė naudotis duomenimis ar vykdyti veiklą. Katastrofų valdymo politika apibrėžia, kaip organizacija atkurs veiklą ir grąžins sistemas į pradinę būseną. Verslo tęstinumo planas numato, kaip organizacija dirbs, kol nėra galimybių naudotis tam tikrais ištekliais.
Galutinio naudotojo švietimas
Galutinių naudotojų švietimas yra viena svarbiausių kibernetinio saugumo sričių. Žmonės dažnai yra pats neprognozuojamiausias veiksnys, galintis sukelti grėsmes sistemoms. Netinkami įpročiai, tokie kaip įtartinų el. laiškų priedų atidarymas ar nežinomų USB laikmenų prijungimas, gali atverti duris virusams ir kitoms grėsmėms. Todėl naudotojų mokymas yra esminė organizacijos saugumo dalis.
Kodėl kibernetinis saugumas yra svarbus?
Kibernetinis saugumas padeda apsaugoti organizacijų ir asmenų duomenis, užtikrina sistemų patikimumą bei sumažina finansinius ir reputacijos nuostolius. Kadangi technologijos tampa vis labiau integruotos į kasdienį gyvenimą, saugumo užtikrinimas tampa neatsiejama sėkmingos veiklos dalimi.
Kibernetinių grėsmių mastas
Kibernetinių grėsmių pasaulinis mastas sparčiai auga, o duomenų nutekėjimų skaičius kasmet didėja. „RiskBased Security“ ataskaita atskleidė, kad per pirmuosius devynis 2019 metų mėnesius buvo paviešinta 7,9 milijardo įrašų – tai daugiau nei dvigubai (112%) daugiau nei per tą patį laikotarpį 2018 metais.
Didžiausią poveikį patyrė medicinos paslaugų sektorius, mažmeninės prekybos įmonės ir viešosios įstaigos. Pagrindiniai kaltininkai – kenkėjiški nusikaltėliai, kurie pasinaudojo šių sektorių silpnumais dėl jų renkamos finansinės ir medicininės informacijos. Vis dėlto visos organizacijos, naudojančios tinklus, yra potencialūs taikiniai dėl jų klientų duomenų, komercinių paslapčių ar išpuolių prieš klientus.
Dėl kibernetinių grėsmių masto didėjimo globalios išlaidos kibernetinio saugumo sprendimams taip pat auga. „Gartner“ prognozavo, kad iki 2023 metų kibernetinio saugumo išlaidos pasieks 188,3 mlrd. JAV dolerių, o iki 2026 metų viršys 260 mlrd. Valstybės taip pat reaguoja, pateikdamos rekomendacijas, padedančias organizacijoms diegti efektyvias saugumo praktikas.
Kibernetinių grėsmių rūšys
Kibernetinio saugumo grėsmės skirstomos į tris pagrindines kategorijas:
- Kibernetiniai nusikaltimai – veikėjai arba grupės taikosi į sistemas siekdami finansinės naudos arba sutrikdymo.
- Kibernetinės atakos – politiniais motyvais grindžiama informacijos rinkimo veikla.
- Kibernetinis terorizmas – siekia sukelti paniką ar baimę per elektroninių sistemų griovimą.
Populiariausi kibernetinių atakų metodai
Kenksminga programinė įranga (Malware)
Kenksminga programinė įranga yra viena dažniausių grėsmių. Ji plinta per netikėtus el. pašto priedus arba įtartinas parsisiuntimo nuorodas. Kenksmingos programinės įrangos rūšys:
- Virusai: Save replikuojantys kodai, kurie infekuoja sistemos failus.
- Trojanai: Atrodo kaip teisėta programinė įranga, tačiau sukelia žalą arba renka duomenis.
- Šnipinėjimo programos (Spyware): Slapta registruoja vartotojo veiksmus.
- Išpirkos programos (Ransomware): Užrakina vartotojo failus, reikalaudamos išpirkos.
- Reklaminės programos (Adware): Skirtos reklamai, bet gali platinti kenkėjišką kodą.
- Botnetai: Užkrėstų kompiuterių tinklai, naudojami be vartotojų sutikimo.
