Galvojate apie naršyklę su įdiegtu VPN? Patogu, greita, bet ne visada saugiausia. Žemiau apžvelgiame populiariausias VPN turinčias naršykles, jų privalumus bei ribotumus, ir paaiškiname, kodėl daugeliui vartotojų saugiau rinktis atskirą, visą įrenginį apsaugantį VPN sprendimą.
Trumpa santrauka: naršyklės su integruotu VPN
- Aloha Browser – tikras, neribotas VPN naršyklėje (mobiliesiems), „kill switch“, apsauga nuo DNS nutekėjimų, 80+ vietovių. Nemokamoje versijoje lokacijos parenkamos automatiškai, o mokamo plano kaina apie 3,70 € per mėn. arba ~23,30 € per metus. Tačiau mokėti už VPN, veikiantį tik šioje naršyklėje, dažniausiai neapsimoka.
- Opera Browser – patogi ir funkcionali naršyklė su integruotu tarpinio serverio sprendimu, kuris reklamuojamas kaip VPN. Greita, bet tai nėra pilnavertis VPN: ryšys nėra pilnai šifruojamas nuo tinklo tiekėjo, o privatumo politika kelia klausimų.
- Epic Privacy Browser – atviro kodo krypties naršyklė su užšifruotu tarpinio serverio režimu ir papildomomis sekimo mažinimo priemonėmis (pvz., pirštų atspaudų, WebRTC, trečiųjų šalių scenarijų blokavimas). Serverių pasirinkimas aštuoniose šalyse, tačiau skaidrumo dėl saugumo vis dar trūksta.
Kas yra naršyklė su integruotu VPN?
Tai naršyklė, kuri maršrutizuoja jūsų naršymo srautą per nuotolinį tarpinį serverį (dažnai vadinamą VPN), slepia tikrąjį IP adresą ir gali suteikti papildomą šifravimo sluoksnį. Praktikoje tai reiškia, kad svetainės nemato jūsų realaus IP, o vietinis tinklas ar paslaugų teikėjas sunkiau seka, ką veikiate naršyklėje. Tokie sprendimai padeda apeiti regioninius ribojimus bei mažina rizikas viešuosiuose „Wi‑Fi“ tinkluose.
Vis dėlto naršykliniai VPN turi vieną kritinę ypatybę: jie saugo tik tai, kas vyksta konkrečioje naršyklėje. Kitos programos (el. pašto klientai, „torrent“ aplikacijos, kitos naršyklės) lieka be apsaugos. Be to, jie rečiau veikia su populiariomis vaizdo transliacijų platformomis ir dažnai neteikia tikslaus, miestų lygmens serverių pasirinkimo.
Naršyklinis VPN ar atskiras VPN? Esminiai skirtumai
- Apsaugos apimtis: naršyklės VPN veikia tik tame lange. Atskiras VPN šifruoja visą įrenginio srautą – nepriklausomai nuo programų.
- Protokolai ir šifravimas: geriausi atskiri VPN diegia skaidrius, plačiai audituotus protokolus (OpenVPN, WireGuard, IKEv2) ir šifruoja AES‑256 arba ChaCha20. Naršykliniai sprendimai dažnai naudoja tarpinį serverį be aiškaus saugumo aprašymo.
- Privatumo politika: naršykliniai „VPN“ neretai reklamuojami kaip privatūs, tačiau jų taisyklėse paliekama daug pilkųjų zonų dėl duomenų rinkimo ar dalinimosi su partneriais.
- Vietovių ir srautinio perdavimo palaikymas: atskiri VPN siūlo tikslias lokacijas ir gerokai didesnę tikimybę atblokuoti transliacijas. Naršykliniai variantai neretai stringa.
- Universalumas: su atskiru VPN apsaugosite visus įrenginius ir programas, o naršyklinis sprendimas – tik vieną naršymo langą.
Geriausios naršyklės su įdiegtu VPN: detaliau
Aloha Browser
Mobiliesiems skirta naršyklė, išsiskirianti funkcijomis: privatūs langai, įskiepių nereikalaujantis skelbimų, slapukų ir sekimo blokavimas bei integruotas VPN. Svarbiausia – tai ne tik tarpinis serveris, o tikras VPN, kurį galima naudoti neribotai naršyklės viduje.
- Protokolai: „iOS“ versijoje naudojamas IKEv2 su AES‑256, kas patikimai šifruoja naršymo srautą. „Android“ pusėje taikomas nuosavas, neišsamiai dokumentuotas protokolas – čia skaidrumo trūksta, todėl saugumo vertinimas sudėtingesnis.
- Serveriai ir greitis: nemokamoje versijoje lokacijos parenkamos automatiškai; norint patiems pasirinkti šalį, tenka mokėti apie 3,70 € per mėnesį arba ~23,30 € per metus. Vis dėlto mokėti už VPN, kuris veikia tik šioje naršyklėje, dažniausiai nepraktiška – už panašią kainą gausite pilną, visą įrenginį saugantį VPN.
- Srautinio perdavimo paslaugos: su populiariomis platformomis suderinamumas ribotas, todėl patikimos prieigos tikėtis neverta.
- Privatumas: naršyklės kūrėjas registruotas Kipre. Privatumo politika aprašyta nevienareikšmiškai – teigiama, kad žurnalų nerenkama, bet paliekama išlygų ir užsimenama apie duomenų dalinimąsi su rinkodaros partneriais. Tokios formuluotės menkina pasitikėjimą.
Išvada: kaip nemokamas naršyklės viduje veikiantis VPN – patogu naršymo IP maskavimui. Rimtesniems privatumo poreikiams ir viso įrenginio apsaugai geriau rinktis atskirą VPN.
Opera Browser
Išvaizdi, funkcionali naršyklė su įrankiais, mažinančiais poreikį diegti plėtinius: skelbimų blokavimas, žinučių valdikliai, failų dalijimasis ir integruotas tarpinis serveris, dažnai vadinamas „VPN“. Svarbu suprasti: tai nėra pilnas VPN ryšys.
- Saugumas: integruotas sprendimas slepia IP nuo svetainių, tačiau jūsų naršymo veiklos nuo tinklo tiekėjo jis neapsaugo ir ryšio pilnai nešifruoja kaip tikras VPN.
- Serveriai ir greitis: galima rinktis tik iš kelių plačių regionų, be tikslaus miestų lygmens. Greitis paprastai išlieka neblogas, bet tiksliai kontroliuoti lokacijos dažniausiai nepavyks.
- Srautinio perdavimo paslaugos: populiarių platformų atblokavimas dažnai nepavyksta.
- Privatumas: pagal privatumo politiką renkami tam tikri duomenys ir leidžiama dalintis informacija su reklamos partneriais bei perkelti duomenis tarptautiniu mastu. Jurisdikcija taip pat nėra palankiausia griežtam privatumui. Tai menkina paslaugos patikimumą kaip privatumo įrankio.
Išvada: kaip nemokamas IP maskavimas svetainėms – tinka. Kaip priemonė paslėpti naršymą nuo tinklo tiekėjo ar apeiti griežtesnius ribojimus – ribota.
Epic Privacy Browser
Ši naršyklė orientuota į mažesnį sekimą: turi „užšifruoto tarpinio serverio“ režimą, blokuoja WebRTC nutekėjimus, pirštų atspaudus bei trečiųjų šalių scenarijus. Praktikoje čia taip pat kalbame apie naršyklinį tarpinį serverį, o ne pilnavertį VPN.
- Saugumas: kūrėjai teigia, kad su įjungtu užšifruotu tarpinio serverio režimu duomenys yra paslepiami nuo tiekėjo ir kitų šaltinių. Tačiau nepateikiama pakankamai techninių detalių apie naudojamus protokolus – skaidrumo trūksta.
- Vietovės: galima rinktis iš aštuonių šalių (be vienos didžiosios Šiaurės Amerikos rinkos paminėjimo), tarp jų – Kanada, Jungtinė Karalystė, Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai, Indija ir Singapūras.
- Srautinio perdavimo paslaugos: nors pasitaiko teiginių, kad pavyksta pasiekti tam tikrus katalogus, testuose stabilumo trūko.
- Paieška ir partneriai: privatumui skirta paieška remiasi trečiosios šalies tiekėju, registruotu šalyje, kur galioja griežti priežiūros įstatymai. Taip pat vienas paieškos partnerių šioje naršyklėje yra išimtas iš šifravimo ir reklamos blokavimo, todėl naudojant jį duomenys gali būti labiau matomi.
- Privatumas: politika trumpa ir ne iki galo konkreti. Teigiama, kad naršymo duomenys nerenkami, tačiau yra išlygų dėl vaizdo įrašų atsisiuntimo ir tarpinio serverio funkcijų. Ką tiksliai renka ir kaip naudoja – aiškiai neįvardijama.
Išvada: tinkama, kai reikia greitai paslėpti IP nuo svetainių ir sumažinti sekimą. Visiškam privatumui ir nuosekliam šifravimui verčiau naudoti atskirą VPN su aiškiai įvardytais protokolais (OpenVPN, WireGuard) ir AES‑256 ar ChaCha20.
Ar verta rinktis naršyklinį VPN, jei biudžetas ribotas?
Jei norite tik minimalaus IP maskavimo naršyklėje ir neturite galimybės mokėti už pilną paslaugą, naršyklinis VPN gali būti laikinas sprendimas. Tačiau prieš įjungdami tokį „VPN“, būtinai peržvelkite privatumo politiką ir įsitikinkite, ar tai tikras VPN, o ne tik tarpinis serveris be pilno šifravimo.
Yra patikimų, ribotų nemokamų planų iš reputaciją turinčių atskirų VPN tiekėjų. Tokie planai paprastai siūlo mažiau serverių ir neleidžia atblokuoti transliacijų, tačiau suteikia esmines privatumo funkcijas ir apsaugo visą įrenginio srautą, veikdami su bet kuria programa ar naršykle.
Dažnos klaidos ir praktiniai patarimai
Ar naršykliniai VPN renka naršymo žurnalus?
Viskas priklauso nuo tiekėjo. Dalis naršyklių su „VPN“ palieka daug dviprasmybių privatumo taisyklėse ir gali dalintis duomenimis su partneriais. Jei jums svarbi maksimaliai nepriekaištinga apsauga, rinkitės atskirą VPN su aiškiai suformuluota „be žurnalų“ politika, kurią patvirtina nepriklausomi auditai.
Kaip įdiegti ir naudoti naršyklinį VPN?
Paprastai pakanka atsisiųsti pasirinktą naršyklę, įjungti VPN ar tarpinio serverio jungiklį nustatymuose ir, jei įmanoma, pasirinkti regioną. Patikrinimui galite pasinaudoti IP adreso ir DNS nutekėjimo patikros įrankiu – įsitikinsite, kad matomas kitas IP.
Ar naršyklinis VPN pagreitins mano internetą?
Vargu. Nemokami serveriai dažnai būna apkrauti, todėl greitis labiau krenta, nei auga. Jei įtariate, kad jus riboja tinklo tiekėjas, stabiliau padės atskiras greitas VPN su didesne serverių pasiūla.
Ar pavyks atblokuoti regioninį turinį?
IP pakeitimas į kitą šalį dažnai leidžia pasiekti regionines svetaines. Tačiau naršykliniai sprendimai paprastai nesuteikia tikslaus lokacijos pasirinkimo ir retai veikia su populiariomis transliacijų paslaugomis. Jei pagrindinis tikslas – patikimai pasiekti užsienio TV bibliotekas, rinkitės atskirą mokamą VPN.
O kaip dėl didžiųjų technologijų siūlytų VPN priedų?
Kai kurios didelės platformos yra siūliusios paprastesnius, mažai lankstumo turinčius VPN priedus, pavyzdžiui, be galimybės laisvai rinktis serverio vietą. Dalis tokių projektų galiausiai nutraukti dėl menko susidomėjimo – tai geras priminimas, kad „minimalistinis“ VPN dažnai neatitinka kasdienio saugumo ir privatumo poreikių.
Išvados: ką rinktis?
- Jei reikia tik greito IP maskavimo naršant ir nesaugote itin jautrių duomenų – naršyklinis sprendimas gali tikti kaip laikina priemonė.
- Jei norite vientisos apsaugos visoms programoms, skaidrumo dėl protokolų ir realaus privatumo – rinkitės atskirą VPN, kuris šifruos visą srautą, suteiks daugiau serverių ir stabilesnę prieigą prie regioninio turinio.
- Prieš naudodami bet kokį „nemokamą VPN“, įdėmiai perskaitykite privatumo politiką ir patikrinkite, ar nėra duomenų rinkimo išlygų ar dalijimosi su rinkodaros partneriais.
Apatinė eilutė: naršyklinis VPN – tai patogi priemonė baziniam IP slėpimui, bet ne viso įrenginio ir visų programų privatumo sprendimas. Jei saugumas svarbiausias, investicija į atskirą, skaidrų VPN dažniausiai atsiperka.
